| Kai itikim ir galbt nauj ARTUMOS skaitytoj rankas atkeliauja pirmasis 2011 m. urnalo numeris, aplinkui – balta met pradia ne tik sniegu, bet ir dar baltais ms gyvenim puslapiais. Ši „balt“ pradi ir visa ko centr (kaip raoma iame numeryje, jei pasaulio dalykus tapytume vairiomis spalvomis, Diev greiiausiai pietume balt) primena ir ypa viesus urnalo virelis. Jame – dovana skaitytojo akiai ir miniai – jauno, profesionalaus menininko Lino Giedrimo droinys „Marija su Kdikiu“.
To paties giedrumo, kaip ir „baltasis“ Kdikis Motinos rankose, ir labiausiai – taikos visam pasauliui, taigi ir mums, iemet linkjo Šventasis Tvas Benediktas XVI pirmajai Naujj dienai – Pasaulinei taikos dienai. Ši popieiaus inia, spausdinama antrajame urnalo virelyje, apie btin taikos slyg – religijos laisv ir skaudius jos suvarymo padarinius, gerai matomus i pasakojimo apie dramatik Kinijos katalik padt „Banyios pulso“ skiltyje, turt rasti atgars ms, lietuvi katalik, jau igyventoje nesenoje patirtyje.
Kita vertus, sausio ARTUMOS straipsniai kreipia vilgsnius tai, kaip gyvename, k kuriame, taik ir laisv, pasak popieiaus – nepabaigiam projekt, iandien turdami. Keli straipsniai sugrina 2010-uosius – „laisvs vaisi metus“ Lietuvos Banyioje, lkesi metus eimos politikoje, metus, kai daugjo „netikr prana“ ir „rksming bals“ – drauge paakindami skaityti ir gerus savojo laiko enklus.
Galbt kai kuriuos XXI a. skaitytojus ir okiruosianti viena antrat „Klpk, mogau!“ vis dlto taikliai palyds ne tik smoningiau veniam sausio liturgij, bet ir numerio tem – puikybs pragaitingum ir nuolankumo iganingum. Nuo j ir pradedama graiausi mogaus dorybi ir didij yd aptarimas 2011 met ARTUMOJE.
Tema – ne i lengvj. Juk puikyb ir nuolankumas (kaip ir kitos dorybs bei ydos, „grio ir blogio ays“), regis, tra per ingsn viena nuo kito ms gyvenime. O jame lygiai taip pat nei mums patiems, nei paiam Dievui turbt neatrodo patraukliai nei narcisizmas, nei „topiniai“ msikio nuolankumo „enklai“ – nunarintas vilgsnis, nei „didysis“ umojis – pakeisti kit. Taip byloja straipsnio autori, didesni ir maesni, patirtys, liudijimai ir netgi... ieitys. Verta paskaityti, kad suinotume, kas gerai gydo puikyb, ir btume paguosti: pats „Dievas ateina mums pagalb, kai <...> suvokiame savo ribotum“. Sausio ARTUMOS „Jaunimo ikis“ irgi nevengia „keblaus klausimo“ – jaunimo maito ir tikjimo santykio.
Esamus ir bsimus tvelius galbt pradiugins patyrusio vaik pediatro pranczo P. Lemoine straipsnis, kaip vystosi vaiko emocijos, gydytojo Petro padrsinimas, kad motinyst visada labai grai.
Šie ir kiti geri dalykai – kad grio bt dar daugiau, o Dievo malonei – atviras kelias. Juk gera, pasak ARTUMOS autors Vytauts Maciukaits, kai mus „nustoja traukti blogis“, kai „i ms irdi traukiasi vidinis altis ir tamsa“.
Dal Gudinskien |